Spalvos

Kuriant interjerą išvengti spalvų pasirinkimo momento praktiškai neįmanoma. Reikėtų žinoti, kad spalvos suvokimą nulemia du esminiai faktoriai:

  • Bendrosios spalvų savybės;
  • Individualus žmogaus į spalvą požiūris, kuris priklauso nuo asmeninės patirties, nuo įvairių išgyvenimų. Ypač paveikia neigiamos emocijos: tam tikra spalva ilgai gali būti nepriimtina ir nemaloni. Jei kokia nors konkreti spalva asocijuojasi su teigiamais gyvenimo momentais, gražiais ir maloniais prisiminimais, tuomet norisi tos spalvos daug daugiau nei bet kurios kitos. Vadinasi,  atsisakyti  asmeninės patirties kuriant spalvinę aplinką konkrečiam asmeniui tikrai neverta.

Spalvas galima suskirstyti ir apibūdinti pagal bendrą poveikį žmogui. Toks suskirstymas yra sąlyginis. Tačiau bendrais atvejais juo vadovautis galima, ypač kuomet erdvė, kuriai renkama spalva ar jų derinys, skirta ne vienam konkrečiam asmeniui.

Šviesios spalvos. Didžiąją dalį žmonių jos veikia maloniai, lengvai ir jaukiai. Būtent to daugelis iš mūsų ir pageidaujame, kurdami savo būsto erdves.

Tamsios spalvos. Jos dažnai būna daug niūresnės, kartais gali sukelti net sunkumo įspūdį. Tačiau, supratingai jas panaudojus, galima sukurti itin prabangų ir turtingą interjerą. Tereikia jas tinkamai parinkti ir pritaikyti konkrečioje aplinkoje.

Grynos ir ryškios spalvos. Jos visada dominuoja ir veikia aktyviai, kartais rėksmingai. Tinka drąsiems, labai novatoriškiems sprendimams. Jei pavyks ryškias ir grynas spalvas suderinti ir tinkamai parinkti, galime pasiekti ekspresyvumo ir veržlumo. Tačiau jei suklysime panaudodami šias intensyvias spalvas, galime gauti chaosą, agresiją ir netgi erzinantį ir nemaloniai nuteikiantį įspūdį. Tokie net ir sėkmingi sprendimai greitai atsibosta, norisi juos pakeisti.

Neryškios spalvos. Jų poveikis aplinkai dažnai būna visai nejaučiamas. Jos visada neutralios, leidžia dominuoti baldams ar kitiems interjero elementams

Pastelinės spalvos. Visada jaukios ir subtilios, regimos tarsi pro rūką. Tinka itin delikačiam, subtiliam, meniškam interjerui kurti. Čia kiekviena detalė — baldas ar vaza, paveikslas ar šviestuvas — turėtų būti itin subtiliai tarpusavyje suderinti. Tokioje aplinkoje jokių „išsišokimų“, jokių agresyvių ar ryškių detalių neturėtų būti.

Šiltos spalvos. Visada sukuria jaukumą ir artumo atmosferą.

Pavienės spalvos. Suteikia erdvei tvarkos, saikingumo, ramios harmonijos — tokius sprendimus dažniausiai renkasi santūrūs, pastovūs žmonės.Vienos dominuojančios spalvos aplinka tarsi papildo tokio charakterio asmenis.

Įvairių spalvų mišiniai — suteikia erdvei dinamikos, ritmo. Subalansuoti skirtingas spalvas taip, kad jos tarpusavyje derėtų, labai sudėtinga. Tai gali tobulai padaryti tik labai patyrę specialistai, kurie puikiai jaučia spalvų skambesį, jo tarpusavio sąveiką, turi ilgametę patirtį. Juk ne paslaptis, jog šviesi spalva atrodo vienaip greta mėlynos ir visai kitaip prie raudonos, vienokia ji bus šiaurinėje sienoje ir visai kitokia - pietų saulės apšviestoje erdvėje.

Spalvų panaudojimas

Kiekviena spalva turi savo energetinį potencialą, kuris labai akivaizdžiai veikia žmones, jų sąmonę ir net pasąmonę. Norint parinkti aplinkos sutvarkymui tinkamą spalvų derinį ir jų tarpusavio skambesį, reikėtų vadovautis keliais pagrindiniais principais:

  • Pasirinkti dominuojančią, solinę interjero spalvą, kuri atitiktų interjero idėją ir Jūsų spalvų suvokimą.
  • Surasti teisingą pusiausvyrą tarp ramių ir agresyvių, švelnių ir ryškių, lengvų ir sunkių, šviesių ir tamsių spalvų.
  • Nepamiršti pagrindinių ir svarbiausių spalvų derinimo dėsnių.
  • Subtiliai įvertinti asmenybės individualumą.
  • Nepamiršti, kad spalva vienaip atrodo ant lygaus ir visai kitaip - ant reljefinio paviršiaus.
  • Spalvą galime suvokti tik tada, kai ji apšviečiama. Labai svarbu kaip ir kokia spalva apšviesime patalpą. Pasirinkdami spalvas nepamirškite įvertinti, kokio tipo šviesa jas  apšviesime, kokia patalpos orientacija ir ar saulės spinduliai pasieks Jūsų pasirinktus spalvinius plotus.

Spalva interjere priklauso nuo daugybės įvairiausių faktorių. Spalva pastoviai keičiasi, vienaip ji atrodo dienos metu ir visai kitaip - vakare, įjungus dirbtinį apšvietimą ar jį pakeitus.

Spalva taip pat priklauso ir nuo daikto, elemento ar erdvės formos. Todėl siauro ir ilgo koridoriaus išilginėms sienoms visai nepatartume pasirinkti tamsių spalvų. Šviesios spalvos čia tiks daug geriau. Ir priešingai, jei ilgą koridorių užbaigsime ryškiu akcentu, tai tas ilgas kelias optiškai žymiai sutrumpės. Akivaizdu, kad tinkamai parinkę spalvas, galime šiek tiek pakoreguoti pageidautiną erdvės dydį ir formą.

Norint teisingai nustatyti spalvinę patalpos koncepciją, reikia maksimaliai įvertinti visus toliau išvardintus šio proceso elementus:

  • Patalpos dydis, jos plotas;
  • Apipavidalinamas erdvės aukštis;
  • Patalpos forma — kvadratas, stačiakampis, apvali, ovali, kampuota ar netaisyklinga;
  • Erdvės ypatumai, kuriuos norėtume pabrėžti ar ypatingai paryškinti ir ką reikėtų paslėpti, užmaskuoti;
  • Patalpos orientacija pasaulio šalių atžvilgiu;
  • Parinkti apdailos medžiagų tipai sienoms, grindims ir luboms;
  • Planuojami baldai, kuriais ketinate apstatyti patalpą, jų stilius, forma, medžiaga, spalva bei dydis;
  • Patalpos funkcinė paskirtis;
  • Asmens, kuriam ši patalpa skirta, individualios savybės, poreikiai bei pomėgiai;
  • Kiek laiko bus praleidžiama ruošiamoje apipavidalinti patalpoje.

Labai kruopščiai įvertinus visus anksčiau išvardintus momentus nustatoma dominuojanti tvarkomos erdvės spalva ir subtiliai parenkamos dvi ar trys prie jos gerai derančios spalvos. Belieka tik tarpusavio santykio ir proporcijų nustatymas – kiek tvarkomai erdvei reikia dominuojančios spalvos ir kiek, kokiomis proporcijomis ją papildančiųjų spalvų.

Spalvinis būsto apipavidalinimas gali būti monogaminis arba poligaminis.

Monogaminis. Tai toks spalvinis sprendimas, kuomet dominuoja viena spalva arba panašių spalvų deriniai visose gyvenamojo namo patalpose, pradedant svetaine, virtuve, koridoriumi ir baigiant miegamaisiais ir vonia. Toks sprendimas – beveik užprogramuota sėkmė, rizikos čia labai mažai. Subtiliai parinkę visus atspalvius, galime gauti labai romantišką, ramią, nepretenzingą gyvenamojo namo visumą. Tačiau išlieka pavojus, kad viskas gali atrodyti nuobodžiai, slegiančiai, slopinančiai.

Poligaminis. Šiuo atveju naudojamos kelios dominuojančios spalvos ir jų deriniai, skirtingoms funkcinėms patalpoms pritaikomas atitinkamas spalvinis sprendimas. Rizikos čia, žinoma, kur kas daugiau, ir paklysti bei neteisingai pasirinkti galime taip pat daug dažniau.Visų spalvų buvimas, jų kaita einant iš patalpos į patalpą suteikia būstui nepakartojamo žavesio, dinamikos, įdomumo, paslapties, kartu pabrėžia, kokios skirtingos funkcinės patalpos yra gyvenamajame name, kokie skirtingi žmonės gali gyventi po vienu stogu. Jokiu būdu negalima visų spalvų panaudoti viename kambaryje. Pagal patalpų funkciją ir jų konkrečią paskirtį turėtų spalvos ir jų deriniai keistis, ramiai pereidami iš vienos spalvos į kitą. Kiekvienoje atskiroje patalpoje turėtų būti aišku, kuri iš pasirinktų spalvų dominuoja, kuri akcentinė, o kuri tik papildo kompozicinį jų derinį. Neleistina dominuoti agresyviai ir aktyviai spalvai.

Visi žinome, jog spalvos daro labai stiprų psichologinį poveikį žmogui, jo savijautai, nuotaikai. Priklausomai nuo to, kokia patalpos paskirtis – ar ji skirta darbui, ar poilsiui, pramogoms, žaidimams, mažiems vaikams, paaugliams, berniukui ar mergaitei – reikia rinktis spalvas ir sukurti kiekvienoje erdvėje savitą ir harmoningą aplinką, kuri kartu būtų ir bendros viso būsto kompozicijos dalis.

Mokslas apie spalvų pasaulį paremtas trijų pagrindinių spalvų teorija. Trys pagrindinės spalvos – geltona, raudona ir mėlyna, iš kurių visos kitos – išvestinės. Priklausomai nuo to, kokį spalvinį sprendimą parinksime tvarkomai erdvei, galime sukurti joje atitinkamą nuotaiką. Jei panaudosime pakankamai daug raudonos spalvos, ji žadins dėmesį, aktyvumą, meilę, tačiau visada atsiranda pavojus, ar ta spalva neturės priešingo poveikio, kuris gali sukelti agresyvumą. Oranžinė spalva simbolizuoja gyvenimo džiaugsmą, tačiau kartu ji inspiruoja tam tikrą uždarumą, kartais net pigumą ar paprastumą. Oranžinės spalvos apsuptyje daugumai žmonių dažniausiai būna jauku. Geltona laikoma džiaugsmo, žinių, nekaltumo, supratingumo, logikos spalva. O murzinai geltona – tai pesimizmas, egoizmas ir pavydas. Žalia – dažnai raminanti ir susikaupimui nuteikianti spalva. Ji išreiškia kilniadvasiškumą, saugumą, harmoniją, tikėjimą ir gyvenimo atsinaujinimą. Žydra – pirma, tai nesąmoningumas ir antra – aiškumas, dvasinis atvirumas, laisvumas, taip pat šaltumas, tuštumas bei svetimumas. Mėlyna įkvepia ramybę, pasitikėjimą, pareigos jausmą, grožį ilgesį, melancholiją, svajones, prisiminimus. Violetinė visada būna labai mistiška, magiška. Ji skatina pamaldumą, atgailą, išdidumą, aroganciją, liūdesį ir kartu sukelia nerimą. Alyvinė yra idealizmo, dėkingumo, tvarkingumo, užuojautos, supratingumo, snobizmo, arogancijos ir dominavimo spalva. Balta visada reiškia kas tyra, išdidu, nekalta, taip pat nutolimą, pažeidžiamumą, šaltumą bei atsargumą. Pilka spalva simbolizuoja neutralumą, atsargumą, susilaikymą, polinkį kompromisams, nuobodumą, monotoniškumą, netikrumą. Juoda – tai tamsumo, nepagrįstumo, nepakenčiamumo, paslaptingumo, ypatingo šventiškumo spalva.

Štai tokios pagrindinės spalvų savybės, ir visa tai įvertinus galima bandyti rinktis savo aplinkai tinkamą spalvinį sprendimą.

Projektų galerija

Kontaktai

8 682 21909

This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Savanorių pr.51 

Mes Facebook'e